Katarakta
Simptomai
- Silpnėjanti rega
- Vaizdas, tarsi pro rūką
- Dvejinimasis akyse
- Išblukusios spalvos
Diagnostika
Nustatoma atliekant įprastinį akių patikrinimą
Gydymas
- Akiniai
- Chirurginė akių operacija
Kas yra katarakta?
Tai akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis neryškų, miglotą vaizdą. Įprastai dažnesnis vyresniems nei 65 metų asmenims. Katarakta – labai dažna, pagrindinė sutrikusio regėjimo priežastis pasaulyje.
Kokie kataraktos simptomai?
Katarakta vystosi daugelį metų, pradžioje jos sukeltos problemos gali būti nepastebimos. Dažnai išsivysto abiejose akyse, tačiau akių pažeidimo stiprumas gali skirtis. Kataraktos simptomai gali būti:
- Neryškus, miglotas vaizdas, tarsi pro rūką;
- Gali būti sunkiau matyti prieblandoje arba labai ryškioje šviesoje;
- Ryškios šviesos gali tapti akinančios ir keliančios diskomfortą;
- Spalvos gali atrodyti išblukusios ar mažiau aiškios, su geltonais ar rudais atspalviais;
- Dvejinimasis akyse;
- Aplink ryškias šviesas (kaip automobilių ar gatvių žibintai) gali atsirasti halai (šviesos ratilai).
Katarakta nėra skausminga ir nesukelia akių paraudimo ar dirginimo. Dažniausiai pasireiškia tik neryškus, miglotas matymas, vaizdas lyg žiūrėtumėte pro rūką. Taip pat galite pastebėti nedidelius taškus, dėmeles, kuriose vaizdas yra mažiau ryškus.
Kas lemia kataraktos atsiradimą?
Katarakta atsiranda, kai skaidrus lęšis akyje pradeda drumstis, todėl užkertamas kelias šviesos patekimui į tolimąją akies dalį ir regėjimas tampa neryškus bei miglotas. Daugumai asmenų katarakta vystosi jiems senstant. Kiti veiksniai taip pat gali didinti kataraktos atsiradimo riziką, pavyzdžiui:
- Jei šeimoje buvo sirgusiųjų katarakta;
- Rūkymas;
- Reguliarus didelio alkoholio kiekio vartojimas;
- Skurdi mityba, dėl kurios atsiranda didelis vitaminų trūkumas;
- Akis veikianti UV šviesa;
- Ilgą laiką vartojami steroidiniai vaistai;
- Ankstesnės akių traumos ar operacijos;
- Tam tikros sveikatos būklės (cukrinis diabetas ir kt.).
Kaip vyksta kataraktos diagnostika?
Katarakta gali būti nustatyta atliekant įprastinį akių patikrinimą. Jei akių priežiūros specialistui kyla įtarimas, kad katarakta gali neigiamai veikti Jūsų gyvenimo kokybę, galite būti nukreiptas pas oftalmologą ar akių chirurgą, kuris patvirtins diagnozę ir sudarys gydymo planą.
Kataraktos operacija
Jei bus paskirtas chirurginis gydymas, operaciją ligoninėje atliks gydytojas oftalmologas, prieš tai įvertinęs Jūsų akių būklę ir regėjimą.
- Dauguma kataraktos operacijų yra atliekamos naudojant vietinę anesteziją. Tai reiškia, kad Jūs būsite budrūs operacijos metu, tačiau oftalmologas užtikrins, kad akių srityje nieko nejaustumėte.
- Oftalmologas atliks nedidelį pjūvį akyje, kad pašalintų kataraktą, ir įdės plastikinį pakaitinį lęšį, jog vėl galėtumėte aiškiai matyti.
- Įprastai operacija trunka 15 – 45 minutes. Namo leidžiama vykti tą pačią dieną, tačiau šalia turėtų būti Jus prižiūrintis asmuo, bent 24 valandas po operacijos.
- Beveik visas Jūsų regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir daugelis žmonių gali grįžti į įprastą dienos režimą praėjus 24 valandoms po operacijos.
Iškart po operacijos turėtumėte vengti sunkaus kėlimo ir įtemptų fizinių pratimų, akių makiažo ir muiluoto vandens patekimo į akis. Jei einate į lauką vėjuotą dieną, saugiau jausitės dėvėdami akinius nuo saulės ir taip apsaugodami akis nuo dulkių patekimo į jas.
Kokia galima pagalba?
Jeigu katarakta yra nedidelio laipsnio, kurį laiką gali padėti stipresni skaitymo akiniai ir ryškesnis apšvietimas. Vis dėlto, daugeliu atvejų katarakta bėgant laikui progresuoja (dažniausiai tai trunka daugelį metų), todėl tikėtina, jog galiausiai Jums prireiks chirurginio gydymo. Įprastai, operacija rekomenduojama tuomet, kai regėjimo pažeidimas trikdo kasdienines veiklas (vairavimas, skaitymas ir pan.).
Pasirūpinkite savo akimis!
Akių priežiūros specialistai rekomenduoja regėjimą tikrinti bent kartą per metus, nesvarbu, ar regėjimo korekcija yra reikalinga ar ne.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar katarakta atsiranda tik vienoje akyje?
Jei buvo atlikta kataraktos šalinimo operacija vienoje akyje, tikėtina, kad ateityje tokio paties gydymo gali prireikti ir kitai akiai.
Ar katarakta serga tik vyresnio amžiaus žmonės?
Ne. Nors katarakta paprastai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai ja serga ir vaikai, nes lęšiuko drumstėjimas gali būti įgimtas. Taip pat retai, bet nuo šios ligos kenčia ir jauno amžiaus žmonės, kuriems katarakta gali išsivystyti dėl įvairių traumų, uždegimų ar sergant bendrinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.
Kokie yra kataraktos chirurginio gydymo pavojai?
Kataraktos operacijos yra nepaprastai sėkmingos ir didžioji dauguma pacientų būna patenkinti rezultatais. Vis dėlto, kaip ir visose chirurginėse intervencijose, egzistuoja tam tikra rizika, todėl turėtumėte ryžtis operacijai tik tuomet, kai esate visiškai pasiruošęs. Prieš operaciją su Jumis bus aptartos galimos rizikos ir kokios jos gali būti būtent Jūsų konkrečiu atveju. Tinkamas metas operacijai kiekvienam asmeniui gali būti skirtingas. Svarbiausia, kad operacija būtų atliekama Jums pasiruošus psichologiškai.
Ar galiu nesirinkti chrurginio kataraktos gydymo?
Jei katarakta netrukdo Jūsų kasdieniniam gyvenimui, imtis priemonių nebūtina. Jei delsite operuoti, tai neturės jokios įtakos operacijos sudėtingumui ateityje, tiesiog progresuojant kataraktai negalėsite matyti aiškiai kaip anksčiau. Katarakta neturi būti „subrendusi“, kad galėtumėte ją operuoti. Chirurginis gydymas gali būti atliktas bet kuriuo metu, kai tik katarakta pradeda trukdyti Jūsų kasdienybėje.
